paga
101pagaulė — sf. (1) žr. pagaudas: Pagaulės ratai, arba lengvavežiai Tl. Pagaulei buvo sijonai apiblukę Varn …
102pagautas — pagautas, à adj. (3) bet koks, koks nors pasitaikęs: Juos užvedė ... ne ant kokio pagauto kalno, bet ant aukšto DP593. Vadinas ne kokia pagauta tiesa ir gyvata, bet anąja pačia tiesa ir tikrąja gyvata DP449 …
103pagąsdinimas — pagą̃sdinimas dkt. Kiekvienas pagą̃sdinimas gãli kainuoti baũdą …
104pagadie — ×pagãdie adv. esant gražiam orui: Ka lynant pjauni, pagãdie grėbsi Grg …
105pagadytis — ×pagãdytis, ijasi, ijosi (l. pogodzić się) [K]; N giedrėti: Kad debesis bėra ir progiedruliai rodos ant dangaus, vadinas, pagadijas oras J. Jau pagãdijas Als …
106pagaikčioti — intr. pakukčioti: Verkęs turi dar pagaikčioti Lkš. gaikčioti; pagaikčioti …
107pagailoti — tr. pagailuoti: Kai gaidys vištas pagailoja, geriau deda kiaušinius Lnkv. gailoti; pagailoti …
108pagaiva — sf. (1) žr. pagaira: Ko stovi ant vėjo pagaivos – sušalsi! Rm …
109pagaivė — sf. (1) žr. pagairė: Nesėdėk ant pagaivės – susirgsi! Srv …
110pagaiža — sf. (1) pyktis, rietenos: Nieko tenai [nuėjęs užkuriom] neturėsi: nė pagaižos, nė ką Pn …