pava
61pavaišinimas — sm. (1) KŽ, pavaišìnimas (1) Rtr, NdŽ, KŽ; N 1. → pavaišinti 1: Nevilkias an pavaišinimo, valgyk numūse Grd. Visi nora to pavaišinimo Pvn. Drįsai užeiti į nesuteptus namus ir reikalauti pavaišinimo V.Kudir. Susėdę ant tvoros, ėmė skaičiuoti,… …
62pavarginti — KI629, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N 1. Btrm caus. pavargti 1: Pavargink ašvienį, tai nespardys, numalšyk J. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargìnom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja Kp. Nepavargino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas Dglš. Mūsų… …
63pavarpa — scom. (1) 1. landus žmogus: Kas lando po kampus, kur jam nereik, varpos po nereikalingus daiktus, tas vadinas pavarpa J. Lenda visur kaip yla, ir yr pavarpa Rt. 2. kas linkęs vagiliauti: Tas vaikas yr toks pavarpa – nėko nepasidėsi Lkv. I ano… …
64pavaikščiojimas — sm. (1) → pavaikščioti: 1. NdŽ. ║ NdŽ, DŽ1. | refl. LL183,231, Rtr, KŽ: Rytmetinis pasivaikščiojimas NdŽ. Pasivaikščiojimas gryname ore DŽ1. Visas pasivaikščiojimas – į bažnyčią Sdb. | prk.: Kas nūn išeis iš to mūsų pasivaikščiojimo po pasakinę… …
65pavalagas — ×pavãlagas (plg. valagas) sm. (1) žr. pavalga 1: Pie pavãlagą nėr ūturkos (valgio užtenka) Dglš. Man pavãlago neškada, tik gerai krutėk (dirbk) Dglš …
66pavaliai — pavãliai adv. Jnš povaliai: Ūmąja nieko nepadarysi, tik pavãliai Ds. Pavaliau važiuok, ba labai vežimas krečia Pns. Galiat dirbti pavãliai, lig vakaro baigste Vdk …
67pavalninti — ×pavalninti tr. 1. KŽ išlaisvinti, išvaduoti: Tada Gudija taisėsi pavalninti žmones A1885,264. 2. padaryti platesnį, palaidesnį (drabužį): Pavalnink drabužį, kad nebveržtų J. ║ padidinus plotą, padaryti erdvės nevaržomai, laisvai judėti:… …
68pavadaloti — pavàdaloti tr. šnek. 1. pavolioti: Kepdama silkę pavàdalok į miltus Krtn. | refl.: Sako, senovė[je] žmonys už atgailą duoną į pelenus pasivàdalodami valgę Kv. 2. NdŽ pavartalioti, pavartyti. | refl.: Pasivàdalojau, pasivadalojau po lovą ir… …
69pavadymas — pavãdymas sm. (1) → pavadyti: Be [tinklo dalių] pavãdymo mezga, ir tiek DrskŽ. vadymas; pavadymas; užvadymas …
70pavadės — pavãdės sf. pl. (2), pãvadės (1) žr. 1 pavadis: Brizgilų pãvadės šniūrinės Rt. Skūrinios pavãdės KII132. Širdį jam suskudo, kaip iš jo rankų pavadės tapė atimtos prš …
